Šis įrašas labiau primins nuotraukų galeriją, negu kelionių įspūdžių aprašymus. Manau, tai yra geriausias būdas pasidalinti ( jeigu tai įmanoma) tuo jausmu, kai, užkopus į kalną, atsiveria iki horizonto besidrekiančių tropinių miškų paveikslas. Būdama Bolivijoje tai patyriau keletą kartų: kelionėje aplink Chiquitania regioną ir Samaipatoje. Tai dvilypis jausmas, kai jautiesi labai mažas ir didelis tuo pačiu metu. Mažas dėl to,nes supranti savo mastelį miškų, alsuojančių gyvybe, apsuptyje. Didelis- nes tarytum tamti dalele viso to paveikslo, pajunti ir susilieji su aplinka.
Apie Chiquitania ir rytines lygumas
Šį regioną aplankiau prieš porą mėnesių, todėl kelionės įspūdžiai yra nublankę. Ryškiausi prisiminimai -tropinis karštis ir dregmė, autobusas, sugedęs vidury džiunglių, augmenijos įvairovė ir nuostabaus grožio medinės Jėzuitų misijos bažnyčios, kurios yra įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą. San Javier, Conception, San Rafael, Santa Ana, San Miguel and San Jose de Chiquitos - tai šeši miesteliai, kuriuos verta aplankyti, norint susipažinti su vietinių gyventojų tradicijomis ir papročiais. Šiame regione vietinių gyventojų kultūra yra susiliejusi su Jėzuitų misijos įvesta katalikų tradicija. Šį bruožą geriausiai atspindi bažnyčių architektūra ir miesteliuose vykstantys festivaliai ir mugės.
Samaipata
Samaipata- nedidukas miestelis, esantis apie 120 km į pietus nuo Santa Cruz de la Sierra. Vėsesnis klimatas, istorinis El Fuerte paminklas, Nacionalis Amboro parkas traukia gyventojus iš apylinkių ir kitus keliautojus. Tai miestelis, kuriame galima atsigauti nuo miesto karščio ir chaoso, pabėgti į mišką ir atsipalaiduoti. Samaipata yra pamėgta `hipių` ir europiečių keliautojų, kurie, aplankę pirmą, nebenorėjo išvykti. Dauguma hostelių ir kavinių priklauso būtent jiems.
